Šiaurės Europos dujotiekio projektas, keliantis abejonių dėl įgyvendinimo pasekmių Baltijos jūrai, netrukus sulauks poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Nors Lietuvos vyriausybė ir Europos Parlamentas ragino Europos Komisiją atlikti tyrimą dėl galimo neigiamo dujotiekio poveikio aplinkai, Komisija tokį tyrimą daryti atsisakė, motyvuodama lėšų stoka, todėl Baltijos regiono valstybėms teks remtis „Nord Stream“ konsorciumo parengtu tyrimu. Visų pirma, šis poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vėluojant, kai jau yra atlikti tam tikri projekto darbai. O antra,  kyla pagrįstos abejonės dėl paties poveikio aplinkai vertinimo proceso objektyvumo, kuomet vertinimas parengtas paties projekto vykdytojų užsakymu.  Ar „Nord Stream“ konsorciumas išdrįs pateikti tokį vertinimą, kuriame bus pateikti tyrimai, kaip dujotiekio trasa, kertanti Antrojo pasaulinio karo laikų cheminio ginklo palaidojimo vietas, ES teise saugomas NATURA 2000 zonas, išvalant 2 km pločio ir 1200 km ilgio koridorių,  sprogdinant dugną, neturės neigiamo poveikio aplinkai?
Nord Stream AG atstovai pristatinės PAV ne tik suinteresuotų šalių institucijoms, bet ir plačiajai visuomenei, kuri turės teisę išsakyti savo nuomonę dėl analizės išsamumo ir objektyvumo. Privalome turėti gerai parengtą ir argumentuotą bei aktyvią reakciją. Tai ne vien politikų uždavinys, bet ir visų piliečių, kuriems svarbus Baltijos jūros likimas.

2007 m. nevyriausybinių organizacijų tarpe kilo iniciatyva „Apgink Baltijos jūrą“, kurios pagrindinis pasiekimas – peticija, reikalaujanti atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą. Peticija, kurią pasirašė 30 000 Europos piliečių, 18 nevyriausybinių organizacijų pateikta Europos Parlamento peticijų komitetui, surengti vieši klausymai. 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria išreikštas raginamas inicijuoti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą bei ištirti dujotiekio tiesimo antžemines alternatyvas.

 Projekto „Apgink Baltijos jūrą“ koordinatorė
 Radvilė Morkūnaitė